Tolerancija – pagarba kitam žmogui ir jo teisei turėti kitokią nuomonę, tikėjimą, tapatybę ar gyvenimo būdą. Galite nesutikti su žmogaus pažiūromis, tačiau vis tiek išklausyti jį, nežeminti ir pripažinti jo orumą. Tolerantiškas bendravimas leidžia skirtis nebijant patyčių ar atstūmimo vien dėl to, kas esi.
Kasdienėje kalboje tolerancija dažnai vadinama pakantumu. Vis dėlto vien tyliai „pakęsti“ žmogų dar mažai: svarbu, kaip elgiamės susitikę su skirtumu. Pavyzdžiui, ar leidžiame kitam pasakyti savo mintį, ar nevertiname visos žmonių grupės pagal vieną asmenį, ar bendras taisykles taikome vienodai.
Ką tolerancija reiškia paprastais žodžiais?
Visuotinė lietuvių enciklopedija toleranciją sieja su kitokių nuomonių, pažiūrų ir įsitikinimų gerbimu. Žodžio kilmė siejama su lotynišku „tolerantia“, reiškiančiu kantrybę. Tačiau šiuolaikinė visuomeninė reikšmė apima ir aktyvų žmogaus teisių pripažinimą.
UNESCO Tolerancijos principų deklaracijos pirmame straipsnyje pabrėžiama kultūrų bei žmogaus raiškos įvairovė, atvirumas, bendravimas ir sąžinės laisvė. Tai padeda suprasti, kodėl tolerancija reikalinga būtent tada, kai sutarti sunku: vienodai manančius žmones priimti paprastai lengviau.
Praktinis klausimas sau: „Ar galiu paaiškinti, su kuo nesutinku, nepuolęs paties žmogaus?“ Jei atsakymas teigiamas, pokalbyje atsiranda vietos argumentams. Jeigu vietoj minties aptarimo pradedame menkinti kalbą, kilmę ar tikėjimą, nuo klausimo turinio nukrypstame į žmogaus žeminimą.
Ar būti tolerantiškam reiškia viskam pritarti?
Savo įsitikinimų atsisakyti nereikia. Galite turėti kitą nuomonę apie filmą, religiją, politiką ar gyvenimo sprendimą. Galite ginčytis, klausti, pateikti duomenis ir nurodyti klaidą. Svarbu atskirti idėjos kritiką nuo žeminančio elgesio su ją išsakančiu žmogumi.
Pavyzdžiui, sakinys „Nesutinku su šiuo teiginiu, nes pateikti skaičiai rodo ką kita“ atveria galimybę diskusijai. Sakinys „Tokie kaip tu nieko nesupranta“ nepaaiškina klaidos ir priskiria žmogų nuvertinamai grupei. Tolerancija nepaverčia kiekvieno teiginio teisingu: faktus vis tiek reikia tikrinti.
| Situacija | Tolerantiškas veiksmas | Ko jis nereikalauja? |
|---|---|---|
| Kolegos skirtingai vertina idėją | Išklausyti argumentus ir taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus. | Pritarti idėjai vien iš mandagumo. |
| Draugas laikosi kitos religijos | Gerbti jo pasirinkimą, klausti be pašaipos. | Pačiam pakeisti savo tikėjimą. |
| Klasėje kalbama skirtingomis gimtosiomis kalbomis | Padėti suprasti bendrą užduotį, nesityčioti iš akcento. | Atsisakyti bendrų mokymosi taisyklių. |
| Diskusijoje pateikta klaidinga informacija | Parodyti patikimą šaltinį ir aptarti teiginį. | Paskelbti klaidą teisinga, kad niekas neįsižeistų. |
Kur yra tolerancijos ribos?
UNESCO deklaracijos 1.2 ir 1.4 punktai neleidžia tolerancijos naudoti žmogaus teisių pažeidimams ar socialinei neteisybei pateisinti. Pagarba žmogui dera su aiškiu prieštaravimu grasinimams, smurtui, patyčioms ir diskriminacijai. Niekas neprivalo iškęsti žeminimo tam, kad atrodytų „pakankamai tolerantiškas“.
Jei pokalbyje žmogui grasinama, pirmiausia svarbus jo saugumas. Jei susiduriate su patyčiomis mokykloje, verta kreiptis į mokytoją ar kitą patikimą suaugusįjį; darbo aplinkoje – naudotis organizacijos pranešimo tvarka. Konkretaus teisinio pažeidimo nustatymas priklauso nuo aplinkybių, todėl vien ši sąvoka nepakeičia situacijos vertinimo.
Ribą galima pasakyti ramiai ir tiksliai: „Šią nuomonę galime aptarti, tačiau įžeidinėjimų netęsiu.“ Toks sakinys įvardija konkretų elgesį. Jis naudingesnis už etiketę „tu netolerantiškas“, kuri dažnai paskatina dar vieną ginčą apie pašnekovo asmenybę.
Trys kasdieniai pavyzdžiai su paaiškinimais
1. Skirtingas maistas bendrame susitikime. Vienas žmogus nevalgo tam tikro produkto dėl savo įsitikinimų. Galima pasiteirauti, ką jis galėtų valgyti, ir sutarti dėl pasirinkimo. Nebūtina reikalauti, kad visi valgytų vienodai, arba versti žmogų teisintis prieš visą grupę.
2. Nesutarimas klasės diskusijoje. Du mokiniai pateikia priešingus argumentus. Tolerantiškas vedimas – suteikti abiem laiko kalbėti, paprašyti pagrįsti mintį ir stabdyti pašaipas. Mokytojo vertinami įrodymai bei užduoties reikalavimai lieka svarbūs.
3. Komentaras internete. Skaitote mintį, kuri erzina. Prieš atsakydami patikrinkite, ar supratote teiginį, o savo atsakyme įvardykite būtent jį. Jei diskusija virsta įžeidinėjimais, galima ją nutraukti ar pranešti apie pažeidžiantį komentarą pagal platformos taisykles.
Kaip lavinti tolerantišką bendravimą?
- Pasitikrinkite supratimą. Paklauskite: „Ar teisingai supratau, kad manai…?“ Taip sumažinate tikimybę ginčytis su tuo, ko žmogus nepasakė.
- Kalbėkite konkrečiai. Aptarkite veiksmą ar teiginį, venkite apibendrinimų „visi tokie žmonės“.
- Patikrinkite vienodą taisyklę. Ar tokį pat elgesį vertintumėte taip pat, jei žmogus būtų iš jums artimos grupės?
- Palikite vietos klausimui. Nežinomą paprotį ar pasirinkimą lengviau suprasti paklausus nei spėliojant.
- Įvardykite ribą. Išklausymas nesuteikia leidimo grasinti ar žeminti. Pagarba apima ir save.
Šį sąrašą galima naudoti po tikro pokalbio: prisiminkite vieną savo frazę ir sugalvokite tikslesnę. Tai savirefleksija, o ne testas, diagnozuojantis žmogaus charakterį. UNESCO deklaracija priimta 1995 m. lapkričio 16 d.; tą dieną minima ir Tarptautinė tolerancijos diena.
Dažniausi klausimai
Ar galima kritikuoti ir kartu būti tolerantiškam?
Taip. Kritikuokite konkretų teiginį, sprendimą ar veiksmą, pagrįskite savo poziciją ir nežeminkite žmogaus dėl jo tapatybės. Nesutarimas pats savaime nėra netolerancija.
Ar privalau tęsti mane žeminantį pokalbį?
Ne. Galite aiškiai įvardyti ribą, nutraukti pokalbį ir ieškoti pagalbos. Tolerancija nepateisina žmogaus teisių pažeidimų.
Ar tolerancija svarbi tik kitoms kultūroms?
Ji svarbi ir artimoje aplinkoje: šeimoje, klasėje, darbe ar internete. Žmonės gali skirtis pažiūromis, tikėjimu, patirtimi ir saviraiška net gyvendami tame pačiame mieste.
